Naujiena

Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta prisiminti ir pagerbti visus, kurie lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais rizikavo savo gyvybe ir laisve, kad išsaugotų lietuvių kalbą. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje analogų neturinčią veiklą.

Šios prasmingos dienos proga dalijamės ištrauka iš Juozo Zikaro namų – muziejaus kuratorės Rasos Jonės Ruibienės publikacijos „Juozo Zikaro, kaip kūrėjo, gyvenimo pradžia“:

„Visi keturi daraktoriai, galvas sukišę, vis aptarinėdavo Berželių (Pasvalio r.) dvare besilankančius knygnešius: kaip jie nebiją tų uždraustų knygų nešioti? Ypač Bielinis, mina, jis mina takus, o jis kaip tik tuo metu viešėjo dvare, kažką labai rimtai aptarinėjo su dvaro savininke Antanavičiene ir dar dviem ponais. Ir nutik tu man taip, kad, Zikarui einant per dvaro kiemą, išeina Bielinis. Išdrąsėja Juozas, prisiartina prie knygnešio: „Ar galiu tamstos paklausti?“ „No, – sako Jurgis. – „Klausk!“ Ir teiraujasi Zikariukas, ar nebaisu lietuvišką spaudą nešioti? Juk žandarai už kiekvieno krūmo tyką. Tikisi jaunuolis, kad Bielinis kaip tikras didvyris, stuktelėjęs sau į krūtinę, sušuks, kad jam niekas nebaisu. Pamanyk, kas tie žandarai, kas tas Sibiras, kas ta mirtis! Ir kaip apstulbsta Juozas, išgirdęs gana tylų knygnešio atsakymą: „Kad žinotum, vaike, kaip man neramu. Sakyčiau, kiekvieną kartą baisu.“ Net lošteli jaunuolis. Tai kam tada? Šypteli Bielinis į ūsą ir atsako smalsuoliui, kad yra jam dar baisesnis dalykas už Sibirą ir mirtį. Tai lietuviško rašto praradimas, tada gal ir kalbos, gal ir visos tautos išnykimas...“.

Dailininko Leono Juozonio paveiksle – knygnešys Jurgis Bielinis.
© Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronėje