Renginys

Renginys „Liepų alėja“

2022 09 30


Atsižvelgiant į  visuomenės poreikius, š.m. rugsėjo 30 d. Visagino viešoji biblioteka Dūkšto dvare (Ignalinos raj. Dūkštelių k.) organizavimo poezijos vakarą „Liepų alėja“, kaip vieną iš pirmųjų kraštotyros ir pilietiškumo skatinimo projekto „Visagino istorijos puslapiai“ dalių, skirtą akcentuoti dvarų išliekamąją kultūrinę vertę bei pabrėžti abiejų - Visagino ir Dūkšto miestų tarpusavio santykių svarbą.
 
Dvaro rūmų patalpos ir išorinės jo erdvės visada žavėjo lankytojus savo aplinka. Žinoma, panašių literatūrinių vakarų Dūkšto dvaras savo istorijoje yra matęs daug, tačiau praėjus amžiams sociokultūrinis ir istorinis kontekstas pasikeitė negrįžtamai ir norint renginiui suteikti deramą istorinį atspalvį, svarbu atsižvelgti ir sugrįžti į tuos laikus, kada vaizduojamasis menas, kaip ir visa poetinė kūryba, tapo neatsiejama praeityje gyvenusių žmonių gyvenimo dalimi, todėl esminis renginio akcentas, iš pagarbos dvarų kultūrai ir istorinio autentiškumo sumetimais, buvo dedamas į klasiką ir klasikinių kūrinių atlikimą. 
 
Renginio pradžioje Visagino miesto žurnalistė, laikraščio „Vis-info“ redaktorė Ina Negoda, kartu su Visagino viešosios bibliotekos bibliografe Janina Černiauskaite papasakojo apie Dūkšto ir Visagino miestų santykių užmezgimą ir jų ryšių palaikymo svarbą. Trumpas istorinis ir faktų rakursas skelbė oficialią renginio pradžią.
 
Rudens saulėlydį pasitinkantį poezijos vakarą sutiko šilumą ir šviesą žadantis skambus lyrinis žodis: salėje susirinkę poezijos gerbėjai mėgavosi magiškomis Anos Achmatovos (dekl. Nina Fetisova), Aleksandro Puškino (dekl. Anatolijus Tkačenko), Adomo Mickevičiaus (dekl. Zigfridas Binkevič), Vinco Mykolaičio-Putino (dekl. Goda Savostinaitė), Henriko Radausko (dekl. Gabrielė Pupelytė) poezijos eilėmis. Taip pat tarp pripažintų poetų eilių harmoningai įsiliejo vietinių kūrėjų eilėraščiai. Savo kūrybą pristatė Svetlana Babujeva, visaginiečių kūrybos almanacho „Visagino aušros“ poetai I.Negoda ir Valentina Mamzeliova, taip pat mus maloniai nustebino jaunosios poetų kartos atstovė – Jelizaveta Bezina, kuri grojant Antonio Vivaldžio muzikai (kompozitoriaus Makso Richterio autorinėje interpretacijoje) deklamavo lyrines eiles. Atskirai norėtume išskirsti viešnią iš Ukrainos – Oleksandrą Rudenko, kuri deklamavo kūrinius gimtąja kalba ir priminė mums apie taikos trapumą ir meilę savo gimtajam kraštui.
 
Programoje taip pat skambėjo fortepijonu atliktos muzikinės kompozicijos. Užburiantį garsaus lenkų pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno valsus grojo įvairių muzikinių konkursų laureatė Marija Kaliničenko bei Anastasija Lečickaja (mokyt. Karina Gurina). Joms antrino ir vakarą muzikos garsais papuošė Darina Čepiolkina (mokyt. Natalja Beločkina) atlikusi gražų ir subtiliai skambantį F. Šopeno preliudą.
 
Neabejingus dainavimui pasitiko ir įžanginę renginio dalį ženklino M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudines daina „Lakštingėlė“ (atlik. Aksana Belskaja). Skambiomis dainomis svečius ir dalyvius kartu džiugino įvairių dainų konkursų laureatai. Lietuvių liaudies dainą „Ąžuolas“ atliko Marija Polina Zinkevičiūtė (mokyt. Vita Pimpienė), sąsajas su Ukraina palaikė dainininkė Ana Melnik (mokyt. Vita Pimpienė), ukrainiečių kalba atlikusi įspūdingą dainą „Malvi“. Pakylėtos dvasios sklidinas poetinis vakaras baigėsi jauniausios renginio dalyvės, Emilijos Galaguzaitės, finaline daina „Meldžiuosi už tave“.
 
Renginio metu taip pat buvo apibrėžti biografiniai faktai ir pristatyti asmenys, kurie yra glaudžiai susiję su Dūkšto dvaru ir jo gyvavimo istorija – Jonas Rustemas, Tomas Zanas ir Adomas Mickevičius. Skirtingais XIX a. periodais jie lankė dvarą, gyveno jame ir prisidėjo prie mūsų krašto garsinimo Lietuvoje.
 
Po renginio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti nesiskirstyti ir dar pasivaišinti kavos puodeliu, pasivaikščioti gražiomis apylinkėmis, pasigrožėti pramintais poeto A. Mickevičiaus takais liepų alėjoje, pasimėgauti rudeniškai pasipuošusiais ąžuolais ir neapsakomais Parsvėto ežero vaizdais.
 
Poezijos vakaras išsiskyrė savo nuoširdumu ir jaukumu. Draugiška atmosfera, nuoširdūs žodžiai, lyrinė aplinka Dūkšto dvare sukūrė  subtilią ir trapią atmosferą, kuri kvietė kiekvieną, neabejingą poezijai ir žaviam muzikos skambėjimui, atsiverti grožiui ir laisvos vaizduotės pasauliui.
 
Dėkojame visiems už nepakartojamą, nuostabų ir prasmingą laiką būnant kartu.

***

Dūkšto dvaras

Dūkšto dvaras, iškilęs XVIII a. pab., per savo gyvavimo istoriją išgyveno sudėtingus istorinius laikotarpius ir, nepaisant stiprių likimo smūgių, sugebėjo išlikti iki mūsų dienų. Tai yra ne tik svarbus Lietuvai istorinis kraštotyrinis palikimas, bet paminklas, žymintis žmogaus dvasinį poreikį aukštos kultūros tęstinumui laiko eigoje.

Dvarų kultūra kaip niekada šiandieną sugeba grąžinti visuomenei prarastas kultūrines vertybes ir atgręžti mus į tuos laikus, kada dar gyvavo estetinis romantizmas, subtili - poetinė lyrika, lengva instrumentinė muzika, lydima išpuoselėtu skoniu viskam, kas yra tobula ir gražu, todėl norėdami atgaivinti dvarų kultūrinį gyvenimą ir kartu siekdami prikelti jų istorinę vertę, mums svarbu neapleisti šio Lietuvai svarbaus kultūros paveldo objekto ir pasistengti sugrąžinti jam deramą vietą mūsų krašto ir valstybės istorijoje.