Renginys

2026 m. rugsėjo 9–11 dienomis Osle garsiojoje „Deichman Bjørvika“ bibliotekoje vyko kasmetinė tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“, subūrusi Šiaurės, Lietuvos ir Vokietijos bibliotekų profesionalus. Šių metų renginio tema – „Atsparios bibliotekos neramiame pasaulyje: bendradarbiaujant dėl ateities aktualumo“ – sutelkė dėmesį į esminius iššūkius: kintančius informacijos vartojimo įpročius, dirbtinio intelekto poveikį bei bibliotekos, kaip saugios ir patikimos erdvės, vaidmenį.

Šiame tarptautiniame renginyje dalyvavo ir Visagino viešosios bibliotekos atstovė Olga Velavičiūtė kartu su Panevėžio regiono bibliotekų specialistais.

Pagrindiniai pranešėjai ir diskusijos

Konferencijos metu pranešimus skaitė žinomi ekspertai:

• Hilde Sandvik (Norvegija) – žurnalistė ir kultūros apžvalgininkė, nagrinėjusi kultūrinius pokyčius Šiaurės šalyse bei bibliotekų galimybes reaguoti į kintantį viešąjį diskursą.
• Eirik Solheim (Norvegija) – technologijų ekspertas, pristatęs DI technologinį lūžį ir akcentavęs, kad dirbtinis intelektas keičia ne tik informacijos paiešką, bet ir vidinę organizacijų kultūrą.
• Daniel Forsman (Švedija) – Švedijos nacionalinio archyvo generalinis direktorius, pristatęs metodinį požiūrį, kaip suderinti organizacijos gebėjimus su realiais bendruomenės poreikiais.

Ypatingo atgarsio sulaukė atvira diskusija apie medijų vartojimo pokyčius, kurioje įžvalgomis dalijosi „Avisa Oslo“ diskusijų redaktorius Ahmed Fawad Ashraf, NRK.no produktų plėtros vadovas Audun Aas bei Hamburgo viešosios bibliotekos vadovė Frauke Untiedt. Diskusijoje akcentuota, kad greitėjant informacijos srautams biblioteka privalo išlikti vieta, skatinanti gilesnį ir kritiškesnį požiūrį į turinį.

Praktinės dirbtuvės – erdvė giliam patirties įprasminimui

Itin vertinga konferencijos dalis buvo praktiniai užsiėmimai mažose grupėse, leidę ne tik pasyviai klausytis pranešimų, bet ir aktyviai ieškoti sprendimų kartu su kolegomis iš užsienio:

1. Neformalios diskusijos vaikštant („Roaming indoors or outdoors“). Po rytinių pranešimų dalyviai, suskirstyti į nedideles grupes po 3–4 žmones, neformaliai bendravo vaikščiodami po biblioteką ir jos apylinkes. Toks formatas leido gyvai aptarti ir išgryninti tik ką išgirstas pagrindinių pranešėjų idėjas.
2. Vertės žemėlapis („Value mapping“). Pristačius naujausią bibliotekų statistiką, dalyviai dirbo grupėse po 6–8 žmones. Užsiėmimo metu analizuota, kaip pateikti duomenys ir bibliotekų potencialas gali praktiškai pakeisti kasdienį bibliotekininkų darbą bei paslaugų planavimą.
3. Grupinis darbas: kova su grėsme pasitikėjimui. Atskiroje sesijoje nagrinėta DI keliama grėsmė pasitikėjimui informacija. Iš pradžių kiekvienas dalyvis individualiai išskyrė 6 svarbiausias išvadas, vėliau grupėje buvo atrenkami 3–4 esminiai akcentai, o galiausiai porose kuriami bei vertinami konkretūs veiksmų planai, kaip bibliotekos gali padėti visuomenei atpažinti dezinformaciją.

Įkvepiančios skaitymo skatinimo iniciatyvos

Konferencijoje pristatyti ir konkretūs projektai, skirti skaitymo įpročių stiprinimui:

• „Leserommet“ („Skaitymo erdvė“). Suaugusiems skirtas projektas, veikiantis „išmaniojo abonemento“ principu. Lankytojai kortelėse žymi įvairias skaitymo veiklas (skaitymą be telefono, klausymąsi, renginių lankymą) ir dalyvauja prizų laimėjime.
• Konsultavimo metodika (Readers Advisory Guide). Knygų rekomendavimo modelis, paremtas ne autoriumi ar žanru, o emociniais veiksniais – pasakojimo tempu, atmosfera ir nuotaika.
• Neįprasti paauglių knygų klubai. Islandijos patirtis, rodanti, kad paaugliams reikalinga laisva erdvė diskusijoms per populiariąją kultūrą, vaizdo žaidimus ir neformalų bendravimą.

Pažintis su Oslo bibliotekų tinklu

Renginio pabaigoje konferencijos dalyviams buvo suorganizuota pažintinė ekskursija po įvairius Oslo bibliotekų padalinius. Tai buvo neįkainojama patirtis iš arti pamatyti, kaip veikia nedidelės, vietos bendruomenėms pritaikytos bibliotekos: kaip jaukiai suprojektuotos jų erdvės, kokie inovatyvūs savitarnos bei lankytojų įtraukimo sprendimai taikomi kasdienėje veikloje ir kaip kiekviena biblioteka tampa unikaliu savo mikrorajono traukos centru.

Tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“ dar kartą patvirtino, kad kintant technologijoms ir medijų įpročiams, pagrindinė bibliotekos misija išlieka nepakitusi – būti atvira, patikima ir saugia bendruomenės erdve.

Profesinė stažuotė finansuota Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ lėšomis. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto partneris Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.