Vilija Burokienė
Vilija Burokienė
Atvykau į Visaginą 1991 m. iš nedidelio Dzūkijos Varėnos miestelio. Būdama 14 metų sukūriau pirmą savo eilėraštį. Kuriu dainas, pati dainuoju, ypatingai patinka dainuoti liaudies dainas, jos tokios tikros...
„Balta gėlė“
(pagal R. Mikelsko pjesę „Balta gėlė“)
Balta gėlė lange, įamžinta šerkšne.
Kodėl viena?
Girdėti jos lediniame balse lyg skundas, lyg rauda.
Tačiau ryte, nubudęs saulės spindulys
Apšviečia ją ir ji pražįsta visų spalvų skraiste.
Ji tirpsta. Jos balse – palaima, džiaugsmas, ne rauda...
***
„Žiemos peizažas“
Ant lango stiklo gruodis šerkšno pirštais
išraižė sodus, ledinius peizažus, sidabrinius viržius..
Ramybe ir gaiva alsuoja žemė.
Po balto šilko apklotais užmigo upės, ežerai,
toli laukuos boluoja apsnigti namų stogai
ir palengva rusena židinio ugnis jaukioj medinėj pirkioj.
Jaukus laukimo metas...
Galerija
